Rasa Martens

Žvilgsnis į save..

Man niekada nepatiko kategoriški žmonės. Man rodos, kad tai tiesiog per didelis savęs vertinimas ir galvojimas, kad tik tavo tiesa yra vienintelė galima tiesa. Taip nebūna.

Kategoriškumas niekuo nesisieja su tikslo siekimu, su profesionalumu, meile ir apskritai žmogiškumu. Tai tiesiog egoizmas.

Dažniausiai jauni žmonės būna labai kategoriški kitų atžvilgiu, mato tik balta ir juoda, nutraukia santykius dėl rodos labai menkų dalykų ir laikydamiesi šio principo dažnai netgi būna nelaimingi, nes nesugeba atleisti ir suvokti, kad žmogus gali klysti arba turėti tiesiog savo tiesą.

Kuo labiau “sensti”, tai yra kuo ilgiau eini per gyvenimą rinkdamas patirtis ir suvokdamas, kad iš tiesų niekada negali sakyti “niekada’ ir tada kai tu viską detaliai planuoji, tai pasaulyje tuo pačiu metu vyksta 1000 kitų dalykų, kurie gali labai staigiai pakeisti tavo planus, tuo labiau supranti, kad tampi vis labiau lankstesnis ir tuo pačiu- gali padaryti daug daugiau.

Juk ir gamtoje yra taip, kad išlieka ne patys stipriausi, o tie, kurie sugeba greičiausiai prisitaikyti prie esančių sąlygų, t.y. jei šalta žiema- storesnis kailis ir daugiau riebalinio sluoksnio ir t.t.

Esu pastebėjusi, kad kategoriški žmonės dažniausiai būna nelaimingi, pikti ant viso pasaulio ir… būna, kad painiojasi netgi savyje, t.y.ką teigė vieną dieną, kitą dieną jau teigia priešingai..

Gal kartais tikrai reikia tokiems dažniau susimąstyti, kad mes neesame amžini ir ši diena yra pati svarbiausia visom prasmėm.

Ir tiesiog kartais tereikia atsigręžti į save ir permąstyti ko iš tiesų norisi ir ką dėl tų savo norų darai..