Rasa Martens

Rasos Martens dienoraštis

Mabre Residence Hotel

Viešbučių lygių ir jų skirstymą į žvaigždutes tikrai žinome daugelis.

Tačiau netgi ir tarp tiek pat žvaigždučių turinčių viešbučių egzistuoja dideli skirtumai. Skiriasi tiek vienoje šalyje esančių viešbučių lygis, tiek skirtingų šalių tiek pat žvaigždučių turintys viešbučiai, pvz. Turkijoje ar Egipte 4 žvaigždutės toli gražu neprilygsta Vokietijos ar Lietuvos 4 žvaigždučių viešbučio lygiui.

Dažnai būna ir tai, kad viešbučiai atitinka parašytus raštiškai techninius reikalavimus, kurie reikalingi gauti vieną ar kitą žvaigždučių kiekį, tačiau aptarnavimo srityje yra arba geresni arba blogesni už turimą žvaigždučių kiekį.. Žodžiu, tema neišsemiama ir diskutuoti galima daug.

Tačiau šiandien norėjau prisiminti vieną labai juokingą istoriją, kuri parodo, kad viešbučiai gali būti netgi skirstomi pagal kiekvieno žmogaus asmeninius lūkesčius.

Tai nutiko Vokietijoje. Vienas jaunas ( 32 metų ) vaikinas, ką tik apsigynęs daktaro mokslinį laipsnį įsidarbino ir darė staigią karjerą dideliame pasauliniame koncerne ir žinoma, pakliuvo tiesiai į koncerno valdybą. Valdybos nariams komandiruočių metu yra užsakoma viešbučio kambariai pagal korporatyvinį tarifą, t.y.suderintos sutartinės kambarių kainos ir netgi jeigu turi duoti aukštesnės klasės kambarį, nes sutarto nėra laisvo- kaina lieka galioti tokia pati.

Žodžiu, tam vaikinui sekretorė užsakė kambarį viešbutyje Miunchene ir jis nuvykęs gavo kambario raktus. Koncerno politika yra visada imti tik 4 žvaigždučių viešbučius ir neišlaidauti, nors jie skraido visi už Europos ribų tik biznio klase ir t.t.

Vaikinas nueina į viešbučio kambarį ir suvokia, kad ne ten pataikė- kambarys gražiausias ir labai didelis, gyvų gėlių puokštė, vaisių lėkštė, chalatai, šlepetės ir t.t. Jis daug keliavo, bet tokio dar nematė.

Žodžiu, jis supranta, kad tai yra tikrai liukso klasės kambarys ir iš pradžių galvoja, kad gal nieko niekam nesakyti ir tiesiog pagyventi tame super kambaryje ir nieks nepastebės.

Tačiau po kelių minučių ateina suvokimas, kad galbūt apsiriko jis pats ir išvažiuojant jo koncernui  bus išstatyta daug didesnė suma už tą liukso, o gal netgi prezidentinį numerį. Tada jau teks mokėti už tai pačiam, o to nenori turbūt nieks.

Pasiėmęs savo lagaminus vaikinas nusiledo į regsitratūrą ir sako:

- Jūs man davėte ne tą kambarį.

- Jūs iš kompanijos “X”?- sako administratorius.-Tai kambarys tas jums ir buvo rezervuotas. Ar jums jis netinka?

-Man viskas tinka, bet aš noriu paprasto vienviečio kambario, o ne liukso.-sako jis.

- Sere, tai mūsų pats paprasčiausias vienvietis standartinis kambarys, jei norite mes jums parodysime liukso klasės numerį..

-Ne, ačiū.Esu labai laimingas. -pasakė jis ir vėl leido nunešti portje lagaminą į kambarį.

Kategorijos: Mabre, Verslas

2 Komentarų iki šiol.

  1. JS says:

    Rasa, gal parasytumete apie savo ispudingiausia gyvenimo kelione?

    :)

  2. Rasa says:

    O is tiesu, Jus man labai gera davete ideja parasyti apie savo keliones.
    Aciu ir butinai tai padarysiu artimiausiu metu.