Rasa Martens

Televizijos programos

Kai mokiausi universitete daug studijavau apie reklamas, ryšius su visuomene, spaudą, televiziją ir t.t. Todėl ir toliau komunikacijos tema nuolat skaitau, mokausi ir domiuosi.

Skaičiau vieną labai įdomią knygą apie televiziją: kaip formuojamos programos, siekiama reitingų ir reklamos sutarčių, kas vadovauja ir t.t. Ją parašė vokietis, kuris buvo Vokietijos privataus televizijos kanalo SAT1 vadovas ir jo vadovavimo metu šis kanalas buvo pačiame klestėjimo viršuje.

Ten skaičiau vieną įdomų dalyką apie tai, kad kartais visai nereikia būti orginaliu, kad turėtum sėkmę. Štai niekas niekada savo reitingais negali prilygti meksikiečių ir amerikonų serialams.

Meksikiečių serialuose visada labai ryški meilės linija, turi būti meilės trikampis ir pagrindinė filmo herojė būtinai yra moteris, kuri kenčia, daug dirba ir t.t. Vokiečiai gi manė, kad nereikia tokio banalumo ir sukūrė serialą, kuriame pagrindinis herojus yra vyras, jis tarsi supermenas ir…serialas buvo visiškas fiasko. Pasirodo, kad daugiausia serialus žiūri moterys ir jos nori heroję identifikuoti su savimi, o vyrai jas domina tik kaip dalyviai, kuriuos jos myli, jie turi būti romantiški, tačiau jie yra truputį “blogiečiai’. Moterims kančios vaidmuo yra labiau priimtinas nei laimingos..

Nežinau aš čia matyt nesutinku su tuo, tačiau TV marketingo specialistų tyrimai matyt geresni.

Arba dar vienas tyrimas: reikia dėti vienodo stiliuko serialus ( pvz. kriminalinius, jaunimo ar kt. ) vieną po kito 2 iš eilės. Tai daroma tam, kad mėgstantis tą žanrą galėtų “įšokti” į traukinį dviem laikais, t.y. jeigu jis nespėjo iš kažkur grįžti ar namuose nudirbti darbų iki serialo, kuris prasideda 20:15, tai gali spėti į kitą, kuris prasidės 21:15 ( čia vokiški vakarinių programų pradžios laikai).

Arba dar: geriausias maistų produktų, skalbimo miltelių ir kitų namų ruošoje reikalingų daiktų ir produktų reklamos laikas yra ketvirtadienio vakaras, nes tada žmonės prieš savaitgalio apsipirkimą įsikala į galvą ir dar nespėja pamiršti ką matę..

Įdomu tai, kad viskas apskaičiuota, sudėliota ir sugalvota, o mums dažnai atrodo, kad taip nėra arba mes visai apie tai nepagalvojame..

Auksinis šefas Ruslanas

Žinoma, kad šiuo metu visi labiausiai kalba apie naująją Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Kažkada pasidalinsiu mintimis apie tai ir aš, tačiau šiandien man labiau rūpi pasidžiaugti mūsų restorano virtuvės šefo Ruslano nuostabia pergale TV realybės šou- IKI pergales!-Virėjų kovos.

Labai džiaugiausi, kad TV atsirado tokia laida, kurioje virėjai galėjo parodyti savo meną, o mes galėjome pasižiūrėti kaip gaminamas maistas profesionalų. Be to, visi galėjo jo pasigaminti ir namuose, nes receptai buvo interneto puslapyje. Virėjo profesijai šios laidos dėka buvo suteiktas įpatingas dėmesys ir tai labai gerai, nes pvz. Europos kitose šalyse tokie kulinariniai šou būna pačiu geriausiu televzijos laiku ( PrimeTime).

Žodžiu, džiaugiuosi ir tuo, kad Ruslanas tiek sau, tiek ir mums parodė, kad jeigu kažko labai trokšti, tai gali tai ir pasiekti. Virėjų kovos buvo jau antrąjį sezoną. Pirmąjį sezoną Ruslanas irgi dalyvavo laidoje, tačiau po pat pirmos kovos iškrito. Jam buvo tekęs nepaprastai stiprus varžovas Linas Samėnas, kuris dabar jau netgi yra kulinarinės laidos “Susitikime virtuvėje” vedėjas. Po to pralaimėjimo, Ruslanas labai daug galvojo ir kažkada mums pasakė, kad vistiek anksčiau ar vėliau jis tą auksinį peilį gaus. Pamenu, kad  jau tada tai atrodė, jog bus nepaprastai sudtinga, tačiau kai jį pakvietė dalyvauti antrame laidų sezone, aš jau ir pati labai norėjau, kad jis laimėtų. Juk antrasis pralaimėjimas būtų gana skaudus.

Žinoma, tai tik šou ir gyvenimas nuo to netampa blogesnis, jeigu jo nelaimi, tačiau koks gi būtų kareivis jeigu jis nenorėtų tapti generolu.

Taigi, ruošėsi jis stengėsi labiau nei bet kas kitas. Ir laimėjo. Žiuri komisijoje buvo tikrai rimti ekspertai ir aš labiausiai džiaugiausi, kai jį gyrė netgi Arūnas Oželis, kuris manau yra didžiausias gurmaniškos virtuvės ekspertas Lietuvoje ir ne tik.

Kiekviena pergalė gyvenime sunkiai iškovojama. Nebūna taip, kad laimi tik talentas. Dažnai didesnė dalis būna kasdieninio sunkaus darbo ( duotuoju atveju, darbo prie viryklės, prie knygų, asmeniniai ieškojimai).

Ir nepaprastai smagu tada, kai matai spindinčias žmogaus akis ir nuoširdžią šypseną.

Nuotraukoje legendinis britų aktorius ( vaidm. Džeimsas Bondas ) seras Roger Moore su žmona bei svečiais po pietų mūsų restorane bei Ruslanas su savo auksniu peiliu.

Seneka apie netektį…

” Įpratęs be atodairos bijoti, žmogus nesugeba net apsisaugoti: ne vengia negandos, bet aklai bėga. O pavojus dažniau ir užklumpa iš užpakalio.

Sunkiausia nelaime laikysi kurio nors mylimo asmens netektį, nors verkti dėl to taip pat kvaila, kaip ir dėl to, kad krinta lapai nuo puikių tavo namus puošiančių medžių.

Į visa, kas džiugina, žiūrėk <…> taip, kaip žiūri į žaliuojančius lapus. Ir juos, ir žmones likimas vieną dieną nupurtys. Kaip nesunku pakelti lapų kritimą, nes jie atgimsta, taip turi iškęsti ir mylimų, laikomų gyvenimo paguoda artimųjų žūtį, nes jų vėl atsiras, nors anie ir neatsikels.

“Bet nebebus tie patys.” Tačiau ir tu nebebūsi tas pats. Tave keičia kiekviena diena, kiekviena valanda. Visa, kas pagrobta iš kitų, matyti aiškiau, o kas iš tavęs – ne, nes tai vyksta paslapčiomis.

Kitus iš mūsų plėšte išplėšia, o mes patys save prarandam nejučiom. Apie tai tu negalvosi, nedėsi vaistų prie žaizdų, bet pats sėsi nerimasties priežastis, vieno tikėdamasis, kitu nusivildamas.

Jei esi išmintingas, prie vilties pridėk šiek tiek nusivylimo, o prie nusivylimo – šiek tiek vilties. ”

SENEKA“Laiškai Liucilijui”